kriaukalas

kriaũkalas sm. (3^b) 1. Vlkv sudžiūvęs ar sušalęs purvo luitas, grumstas: Dabar dumblas iki kelių, o kai pašals, tai nė paeisi, nė pavažiuosi par kriaũkalus Skr. Kriaukalas – kas nors būva sušalęs J. Tokiais kriaukalaĩs sunku eiti Skr. 2. sudžiūvęs duonos suskirdimas, žiauberė: Aš duonos kriaũkalus labai mėgstu PnmŽ. Man liko tik duonos kriaukalaĩ Skr. 3. žr. kriauklas 4: Kriaukalas – iš kur šlemokas išlenda J. Šlemoko kriaukalas susirangavęs J. 4. tokia varlių rūšis: Kasdieniniame gyvenime jas (tapybines perluotes ir paprastąsias bedantes) vadiname kriaukalais, skvaukėmis, dėžinėmis, arba geldinėmis, varlėmis rš.